mūras

mū́ras (l. mur, vok. dial. mûr) sm. (1) 1. SD158, R, Mž432, K, J, Šd. Skr, Lš siena, aptvėrimas iš cemento, akmenų ar plytų: Motriškosios lipo ant mūrų pilies gynioti S.Dauk. Visą miestą mūrais aptraukė Jrk. Vanduo buvo jiemus užu mūrą (kaip mūras) po dešinės ir po kairės BB2Moz14,22. Mano tėvo didis dvaras, akmeniniai mūružėliai, žalio vario vartužėliai BsO105. Ūlyčia jojau, mūružį šoviau LTR(Plv). ║ kas iš akmenų, plytų ar cemento sumūryta: Peliksas šmurkšterėjo į seniai apleistas mūro trobas M.Valanč. Ėjo prie buvusiojo pono, kurio dvaras iš didžio mūro pastatytas BM356. | Mūro (mūrijimo) darbai rš. ^ Ar jam sakyk, ar mūrui (visai nekreipia dėmesio) Gl. Už gero vyro taip kap už mū́ro (ramu, saugu) Dkš. Javai kaip mūras (labai vešlūs, geri) virsta iš dirvos Jnš. Bulbų bus kap mū́ro Dglš. Ten kaip mūras arklys (didelis, gražus, stiprus), o tavo silkė Žem. Vyras kaip mūras (didelis, stiprus) Jnš. [Avižos] mūru stovėjo pašvenčių smiltynuose Vaižg. Sukilo mūru rugiai P.Cvir. Vešliai kilo jose (dirvose) rugių želmenys, juodu mūru laužėsi žieminiai kviečiai J.Balt. Vyrai mūrai, ąžuolai! (kreipiamasi į vyrus) Šts, Grž, Vb. ║ prk. apie didelius debesis: Maišėsi, stumdėsi, lėkė padangėmis stori mūrai Žem. Mū́rai kilsta, gal priš lytų Ggr. Saulelė lenda kaži kas tokia par mū́rą Krš. Debesys eita stulpais, mū́rais Šts. 2. DP67 mūrinis pastatas: Jie visi trys mieste turėjo po mū́rą Šk. Dabar važiúoji par kaimas – mū́rai, mū́rai Jsv. Mūsų gatvėje išaugo dviejų aukštų mūras sp. Dabar matytum, kokius mūrus kolūkyje aš pastačiau! E.Miež. Penki mūrẽliai liko [nesudegę] Vlkv. ^ Apskritas mūras, tame mūre dvylika durų, tos durỹs (duryse) keturi langai (metai, mėnesiai, savaitės) An. 3. apšildoma krosnies sienelė: Sušalęs glauskis an mūrą Sdk.

◊ mū́ru stóti (stovė́ti) tvirtai, smarkiai ginti, užstoti: Visi mūru stojo jo ginti rš. Duktė dabar mūru stovėjo už tėvą rš.

mū́rus ver̃sti apkalbėti: Tegu nor mū́rus an jos verstų̃! Lp.